Aginė
35 metų ilgaamžiškumo garantija

Bendros žinios apie šilumos nuostolius

Apie 50% visų namo šilumos nuostolių sudaro šiluma, kurios netenkama per sienas, nes jų plotas lyginant su kitomis atitvaromis yra pats didžiausias (1 pav). Šie nuostoliai atsiranda dėl sienoje palikto tuščio oro tarpo ventiliacijos ir nepakankamos sienų šiluminės varžos (2 pav). Apšiltinus sienas, bendrus namo šilumos nuostolius galima sumažinti apie 30%, o tai leidžia sutaupyti apie 25% kuro per metus. Vadinasi sienų šiltinimui išleistos lėšos visiškai atsipirks per 4 metus.

1. Šilumos nuostoliai per nešiltinto namo konstrukcijas

2. Tuščias oro tarpas sienoje

Nešiltintuose namuose sušilęs oras kyla tuščiu oro tarpu į viršų ir per įvairius smulkius nesandarumus pastogėje išsineša šilumą. Per išorinę sienos dalį namas netenka tik nedidelės šilumos dalies. Vadinasi, sienų šiltinimas iš išorės efektyvus tik tada, kai sienose nėra tuščio oro tarpo.

Efektyvus namų šiltinimo būdas - sienoje esančio oro tarpo užpildymas porėta medžiaga. Termoputomis užpildžius oro tarpus, pasiekiamas dvigubas efektas: sustabdoma ventiliacija tarp sienų ir padidėja sienos šiluminė varža (3 pav).

Sienų šiltinimas, užpildant oro tarpus, Europoje naudojamas daugiau kaip 40 metų ir yra pakankamai ištobulintas. Dabartiniu metu jau yra virš 5 mln. namų su apšiltintais oro tarpais.



3. Šiluminės varžos kitimas ir kuro ekonomija, apšiltinus sienas termoputomis

Šiltinimo procesas

Šiltintojų brigada (paprastai 2 žmonės) atvyksta prie namo su kompaktiška termoputų gamybos įranga. Išorinėse namo sienose kas 1 m vertikalia ir horizontalia kryptimi yra gręžiamos 16-18 mm skylutės. Gręžiama į tarpsiūlius, todėl plytų kampai nepažeidžiami. Baigus gręžti, specialioje įrangoje yra sumaišomi termoputų komponentai. Kompresoriaus suspausto oro pagalba komponentų mišinys yra išputinamas ir termoputos per žarną su antgaliu pro skylutes yra įpurškiamos į tarpsienius. Oro tarpai užpildomi 100%, nes termoputos yra labai skvarbios. Šiltintojas tiksliai žino kada plotas tarp skylių visiškai užsipildo, nes naudoja į skylę įkišamą žymeklį. Užpildžius oro tarpus, darbuotojai užtaiso skylutes cemento skiediniu taip, kad nelieka jokių žymių. Tinkuotiems, spalvotiems fasadams yra naudojami pigmentai. Baigus darbą brigada sutvarko namo aplinką: surenka atliekas ir šiukšles. Vidutinio dydžio namo šiltinimas užtrunka 1-2 dienas.


                           

Šiltinimo medžiaga

Sienų oro tarpui užpildyti naudojamos termoputos dar vadinamos aminoplasto putomis. Komponentai termoputų gamybai yra gaminami Vakrų Europos šalyse ir turi kokybės bei kilmės sertifikatus. Komponentus tiekia chemijos koncernai AkzoNobel ir BASF. Specialia įranga gaminamos termoputos yra skirtos sienų oro tarpams užpildyti ir atitinka Europos bendrijos standartus ir ekologinius reikalavimus. Medžiaga nepraleidžianti drėgmės ir atspari šalčiui, yra priskirta nepalaikančių degimo medžiagų klasei. Įpurkštos termoputos leidžia sienoms kvėpuoti, yra ilgaamžės ir praktiškai tarnaus nekeisdamas savo formos tol, kol stovės namas. Putose nesiveisia nei graužikai, nei vabzdžiai, nei grybeliai. Medžiaga yra ištirta laboratorijose ir turi Lietuvos valstybinio visuomenės sveikatos centro leidimą naudoti gyvenamų namų šiltinimui.

 

Pagrindinės daniškų termoputų charakteristikos:

  • Užpildymo tarpas - 2 cm ir daugiau
  • Tūrio masė - iki 13 kg/m³
  • Šilumos laidumo koeficientas - 0,033 W/mK
  • 5 cm storio šiluminė varža R = 1,5 m²k/W
    (analogiška 75 cm storio plytų sienos šiluminei varžai)
  • Atsparumas gniuždymui - 9 kPa
  • Ekologiškai švari
  • Atsparumas ugniai - nepalaiko degimo proceso
  • Vandens garų laidumo koeficientas - 0,25 mg (m.h.Pa.)